„Mes nuvykome iki mėnulio, bet mums sunku pereiti gatvę, kad šnektelėtume su kaimynu. Mes laimėjom kiekybę, tačiau pralaimėjom kokybę. Tai greito maisto, tačiau lėto įsisavinimo laikas. Tai laikas, kai tiek daug už lango ir beveik nieko kambaryje“
(Dalai Lama)
Gyvename keistą gyvenimą. Ir jei nepamatytume minioje kitokių akių, neišgirstume kitokio žodžio, taip ir nesusimąstytume – ar iš tikro gyvenu? Ar vis dar tebesu giliai suleidęs šaknis ir maitinuosi požeminių vandenų syvais? Tų, kurie augina žolę ir sparnus, brandina duoną ir sielą. Ar moku perskaityti? Žodį, ženklą, mintį? Ar turiu laiko išgirsti tylą? Jei žinau atsakymą, tuomet esu stiprus, nes žinau – yra kitoks gyvenimas. Ir atėjau į jį ne pabūti…
Šiandien virtuvėje pakvips riešutų duona – į pasimatymą Paulius kviečia lietuvių kalbos mokytoją Jurgitą. Nes jos rankų dalijamai duonai ne kūną sotinti lemta.
[Best_Wordpress_Gallery gallery_type=“thumbnails“ theme_id=“1″ gallery_id=“6″ sort_by=“order“ image_column_number=“5″ images_per_page=“30″ image_title=“undefined“ image_enable_page=“1″ thumb_width=“180″ thumb_height=“90″ popup_width=“800″ popup_height=“500″ popup_effect=“none“ popup_interval=“5″ popup_enable_filmstrip=“1″ popup_filmstrip_height=“70″ popup_enable_ctrl_btn=“1″ popup_enable_fullscreen=“1″ popup_enable_comment=“1″ popup_enable_facebook=“1″ popup_enable_twitter=“1″ popup_enable_google=“1″ watermark_type=“none“ watermark_link=“0″]