Esam skirtingi. Žiauriai skirtingi – pomėgiais, patirtimi, amžiumi. Mokinio ir mokytojo net savo vaizduotėje paprastai nestatome greta. Bet šelmė kasdienybė mums dovanoja neskaičiuojamą daugybę susitikimų – jaudinančių ir bereikšmių, tylių ir triukšmingų, išprovokuotų pareigos ir nuoširdaus jausmo. Kodėl mums lemta susitikti? Nejučia prisimenam seno filmo heroję prancūzaitę Babetę, kuri paaukojo savo santaupas tam, kad suruoštų šventę gūdaus Danijos kaimo žmonėms. Tikra prancūziška vakarienė padarė stebuklą – žmonės tarsi praregėjo ir pamatė šalia esantį, pagaliau jam nusišypsojo ir gerą žodį surado. Galbūt mokytojo ir mokinio susitikimų paskirtis – kurti šventę? Tegul mažutę, keliems teskirtą, bet skatinančią atsitokėti, nustebti, pažadinti savo pojūčius ir jausmus – ir tuomet savo patirtį nešti kitiems…
Šis pasimatymas virtuvėje – paskutinis šiais mokslo metais. Jei visus septynis kartus su mumis drauge keliavote, ragavote, džiaugėtės, tai esate nusipelnę pabaigtuvių fejerverko. Pasikeitęs požiūris į mokytojo ir mokinio santykį būtų beveik tobula, bet jei nors kartą sukūrėme Jums šventę kasdienybėje – mes laimingi!
Eglė ir Julius
[Best_Wordpress_Gallery gallery_type=“thumbnails“ theme_id=“1″ gallery_id=“7″ sort_by=“order“ image_column_number=“5″ images_per_page=“30″ image_title=“undefined“ image_enable_page=“1″ thumb_width=“180″ thumb_height=“90″ popup_width=“800″ popup_height=“500″ popup_effect=“none“ popup_interval=“5″ popup_enable_filmstrip=“1″ popup_filmstrip_height=“70″ popup_enable_ctrl_btn=“1″ popup_enable_fullscreen=“1″ popup_enable_comment=“1″ popup_enable_facebook=“1″ popup_enable_twitter=“1″ popup_enable_google=“1″ watermark_type=“none“ watermark_link=“0″]